Tracy Chevalier „Mergina su perlo auskaru“

Šis kūrinys mano mažytėje bibliotekoje atsirado visai netikėtai. Turiu prisipažinti, kad neplanavau perskaityti šios knygos. Tačiau patys žinot, kaip būna. Tu vargšas žmogelis nueini į parduotuvę, o vietoj vištienos parsineši tuntą knygų. „Mergina su perlo auskaru“ yra puikus to pavyzdys. Kas domitės mano veikla jau šiek tiek ilgiau, gal pamenate, ją įsigyjau vos už tris eurus šalia namų vykusioje knygų mugėje. Mano dėmesį labiausiai patraukė tematika – pakankamai žymaus paveikslo nutapymo istorija, laikotarpis bei veiksmo vieta – septynioliktojo amžiaus Olandija, o tuo metu Olandijoje tai buvo tapybos „aukso amžius“.

Knygoje aprašoma dviejų visuomenės sluoksnių – menininkų ir neturtingųjų – gyvenimo subtilybės. Menininkų sluoksnį kūrinyje atstovauja žymusis olandų tapytojas Johannes Vermeer, kartu su savo didžiule šeima gyvenantis ir kuriantis Delfto mieste. Pagrindinė siužetinė linija brėžiama vieno tikslo link – paveikslo „Mergina su perlo auskaru“ nutapymo. Siužetas apipintas įvairiais šalutiniais jo šeimos įvykiais, tačiau pagrindinė kūrinio ašis – tapyba bei kūrybinis procesas. Nesileisiu į visas knygos siužeto detales, bet knygoje tapytojas vaizduojamas kaip labai turtingas ir aukštą socialinį statusą turintis asmuo, nors kiek teko domėtis Johannes Vermeer asmenybe, jis ne iš karto buvo pripažintas ir, pavyzdžiui, savo paveikslą „Mergina su perlo auskaru“ pardavė už itin menką sumą. Žinoma, jis tikriausiai turėjo kitų pajamų, bet noriu pabrėžti, kad jo gyvenimo metais tapyba nebuvo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Tikroji tapytojo darbų vertė suvokta tik XIX a. ir nuo tada jis yra laikomas vienu didžiausių Europos dailės meistrų. Jis tapydavo pakankamai lėtai, vos tris ar keturis darbus per metus, tad nieko keisto, kad šiai dienai yra išlikę vos trisdešimt penki ar trisdešimt šeši Johannes Vermeer paveikslai.

Na, o neturtingųjų sluoksnį šioje istorijoje įkūnija jauna mergina Grėtė – būtent jos akimis piešiama visa kūrinio istorija. Sunku jos šeimą pavadinti neturtinga – jos šeimos gyvenimas pakankamai drąstiškai liečia skurdo ribas. Dėl šios priežasties sulaukusi tinkamo amžiaus mergina pasiunčiama tarnauti turtingųjų namuose. Kaip ten bebūtų, tai tapo neišvengiamu ir tikrai svarbiu merginos gyvenimo iššūkiu. Dar visai vaikui jai reikėjo palikti menkus, bet visgi namus, ir sunkiai dirbti šeimos labui. Be galo įdomu stebėti Grėtės kelią, kiekvieną jos žingsnį bei kiekvieną jos reakciją turtingųjų pasaulyje. Turbūt labiausiai man įstrigo epizodas, kuomet ji stebėjosi rengiamos puotos vaikelio gimimo proga vaišėmis. Minėtoje šventėje buvo visko: ėrienos, veršienos, visa kiaulė, fazanas, kiškis, kastruoti gaidžiai, austrės, omarai, ikrai, silkės, goudos ir edamo sūriai, artišokai, apelsinai, citrinos, vynuogės, slyvos, migdolai ir netgi ananasas, kuris buvo turtingo giminaičio dovana. Taip, keisčiausia jai buvo pamatyti ir paliesti ananasą, suvokiant, kad niekas jai neduos paragauti ne tik jo, bet ir kitų gėrybių.

Knygą rekomenduoju visiems tapybai ar meno istorijai neabejingiems, bet kritinį mąstymą turintiems skaitytojams. Taip pat visiems tiems, kuriems kova už artimą yra nesvetima. Tiems, kurie ir savo gyvenime turi „ananasą“ – kažkokį produktą ar daiktą, kuris kažkuriame gyvenimo etape visiškai „nunešė stogą“.

Linkėjimai, zoori! 😊

P.S. tikrai nuoširdžiai siūlyčiau skaityti aklai nesitikint, kad būtent taip vyko paveikslo tapyba. Nesu pakankamai gerai išnagrinėjusi Johannes Vermeer biografijos, kad galėčiau tvirtai teigti ar neigti tai, kas aprašyta, tačiau būtina įsivertinti, kad tai yra visgi XVII a. įvykis – neaišku, kiek patikimų ano meto šaltinių turime. Malonaus skaitymo, bet tuo pačiu skvarbaus žvilgsnio!

Pradėta: 2018.05.24

Baigta: 2018.05.27

Puslapių skaičius: 288

Leidykla: „Jotema“

Vertėjas: Darius Kaunelis