Han Kang „Vegetarė“

Kartais man tikrai sudėtinga paaiškinti savo literatūrinius pasirinkimus. Kartais blaiviu protu nepaaiškinamu būdu knyga atsiranda mano rankose ir prašyte prašosi būti perskaityta. Šis pasirinkimas būtent toks. Han Kang „Vegetarės“ nebuvo mano norimų perskaityti knygų sąraše. Tik laimingo atsitiktinumo dėka apsilankius Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje akis užkliuvo už šios knygos, kurią jau nedelsiant laikiau suspaudusi po pažastimi. Pasiruošusi ją parsinešti namo. Parsinešti ir perskaityti. Tai, žinoma, perskaičiau. Perskaičiau ir patiko. Netgi labai.

Kūrinyje pasakojama apie moterį, staiga nusprendusią tapti vegetare. Nors knygoje aprašomas šis moters sprendimas bei atskleista nemažai korėjiečių virtuvės perliukų, tai kur kas daugiau nei tik skaitinys apie mitybą. Turiu pripažinti, jog kūrinys įtraukė ir suintrigavo nuo pat pirmųjų puslapių. Skaitant vietomis buvo nejauku, šiurpo oda ir dvelkė šalčiu. Tai kūrinys apie totalų atitolimą, apie baisius, nepavydėtinus ir net žalingus tarpusavio santykius, kuomet nepasakomas nei vienas nereikalingas žodis ir kartu gyvenama tik bendradarbiavimo būdu. Apie tokius santykius, kai artimas žmogus lengva ranka pasirenka viską, kas priešinga atjautai ir palaikymui, ir visais įmanomais būdais save tikina, kad tau nutikusios problemos yra ne jo reikalas. Arba savo egoizmą pateisina neva silpnomis bei geromis kito žmogaus savybėmis. Tai knyga apie nesibaigiančią neapykantą bei nuolatinį šleikštulį. Kartu tai kūrinys apie neišmatuojamą ir, rodos, beribę vienatvę. Apie gyvenimą be jėgų ir be energijos domėtis, tyrinėti ir reaguoti į visa tai, kas vyksta aplinkui. Taip pat tai kūrinys apie žmones, kurie visa esybe spinduliuoja žiaurumą ir kartu viską užgniaužiančią jėgą. Bei apie siaubingai didelį atotrūkį tarp žmogaus elgesio namie ir viešumoje. Tokį didelį, jog net sunku suvokti, kad tai vienas ir tas pats žmogus. Apie suvokimą, kad tokio žmogaus nėra ir niekada nebus šalia.

Kūrinys išties tamsus, šaltas, niūrus, paslaptingas, atstumiantis, bet tuo pačiu intriguojantis, verčiantis iš koto ir vertas kiekvienos minutės mano laiko. Kaip rašiau anksčiau, dievinu būtent tokią literatūrinio žodžio galią. Labai tikiuosi, kad nors vienas mano apžvalgų skaitytojas išdrįs perskaityti šią sielą trikdančią knygą.

Linkėjimai, zoori!

Pradėta: 2018.06.15

Baigta: 2018.06.20

Puslapių skaičius: 208

Leidykla: „Vaga“

Vertėjas: Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas