Sarah J. Maas „Užkerėtas dvaras“

Ne paslaptis, jog seku keletą knygų mylėtojų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tad visai neseniai buvo toks metas, kada būtent užsienio bookstagrammer'iai pradėjo kelti nuotraukas su nauja Sarah J. Maas knyga „A Court of Frost and Starlight“. Kadangi retokai domiuosi paauglių literatūros naujienomis, pirmą kartą girdėjau tiek apie šią autorę, tiek apie jos knygų seriją. Nuotraukų srautas buvo toks didelis, jog smalsumas visgi nugalėjo ir man neliko nieko kito kaip tik išsiaiškinti, kas čia per knyga. Pasirodo, gegužės mėnesį pasaulyje pasirodžiusi naujiena yra jau ketvirtoji šios autorės knygų serijos dalis. Lietuvoje mes turime išverstas tik dvi iš jų ir kaip teko girdėti, deja, likusios serijos knygos mūsų šalyje nebus leidžiamos.

Na, aš šiaip esu smalsus žmogus. Tikrai noriu ir labai stengiuosi pažinti įvairią literatūrą ir įvairius autorius, tad nusprendžiau perskaityti nors pirmąją serijos dalį. Kaip tik tuo metu turėjau „Milžinas“ prenumeratą, todėl knygą skaičiau naudodamasi savo telefonu. Visgi skaityti tokiu būdu man nėra įprasta ir turiu pripažinti, kad nelabai patogu, tad skaitymas šiek tiek prailgo. Tačiau ši apžvalga ne apie tai. Štai keletas mano pamąstymų apie Sarah J. Maas „Užkerėtą dvarą“.

Knygoje pasakojama apie nuožmią, nepalaužiamą, stiprią ir visiškai dėl savo šeimos besiaukojančią merginą – Feirę, kuri yra priversta klaidžioti po miškus ir bandyti sumedžioti sau ir artimiesiems bent kokį kąsnį. Viena iš tokių kovų dėl išlikimo miške apverčia Feirės gyvenimą aukštyn kojomis. Kaip visada, liksiu ištikima sau ir nesileisiu į detales – manau, Jūs man dėl to tik padėkosite. Tačiau turiu paminėti, kad merginos likimo linija pakrypsta maginės fantastikos pasaulio link. Tokie pasauliai mane visada žavėjo – ypatingai visų mylimo Hario Poterio istorija. Žinoma, „Užkerėtas dvaras“ J.K.Rowling kūrybai tikrai neprilygsta. Manęs neįtikino veikėjai, manęs neužkabino pasaulių išdėstymas, o visa maginio fantastikos pasaulio hierarchija, istorija bei papročiai atrodė pernelyg padriki ir neišpildyti. Negana to, visas turinys pasirodė kiek ištemptas – manau, buvo galima kur kas glausčiau viską nupasakoti, kai kurie įvykiai neatrodė svarbūs ar būtini norint suprasti veikėjų poelgius ar jų natūralų augimą. Tiesą pasakius, man išties įdomu pasidarė tik maždaug nuo 30-ojo skyriaus – na, tada jau man buvo sunku atsitraukti nuo skaitomo kūrinio. Tačiau knygos pabaiga pasirodė kiek silpnoka ir manęs visiškai nesužavėjo. Stipriai abejoju, ar skaitysiu antrą dalį – juk žinote tą posakį: „so many books, so little time“. Tad turbūt savo laiką išnaudosiu kiek rimtesnei literatūrai.

Paprastai man asmeniškai didžiausius sukrėtimus ir giliausius apmąstymus kelia šiek tiek kitokie kūriniai, bet nebūčiau sąžininga pati prieš save, jei sakyčiau, jog ši knyga savo turiniu neneša jokios žinutės. Taip, turbūt labiausiai įkvepia pagrindinės veikėjos pasiaukojimas. Nesavanaudiški ir atrodytų dėl visiškai nepažįstamų žmonių daromi Feirės veiksmai tikrai kelia susižavėjimą, kuris su savotišku priekaištu mums primena, jog tam tikri žmonės geba rūpintis daugiau nei tik keliais sau artimais žmonėmis. Priverčia susimąstyti, o kiek daug dėl kito žmogaus galiu padaryti aš? Ar yra kažkokios aiškiai apibrėžtos ribos mumyse slypinčiam gerumui ir altruizmui? Kiekvienas renkamės mums priimtinus elgesio modelius ir aš labai tikiuosi, kad ne tokiu ir retu atveju mes pasirenkame neatlygintinę pagalbą, o dar svarbiau – eilėje prie gyvenimo gėrybių užleidžiame kitą prieš save.

Rekomenduoju visiems, kurie yra tikrai neabejingi magijai, fantastikai bei paslaptingiems tokio pasaulio herojams. Taip pat visiems tiems, kurie neturi didelių literatūrinių lūkesčių, tačiau nori tiesiog pailsėti su knyga. Na, ir, žinoma, tiems, kurie jaučia didžiulę silpnybę knygų serijoms!

Linkėjimai, zoori! 😊

Pradėta: 2018.05.19

Baigta: 2018.05.24

Puslapių skaičius: 448

Leidykla: „Alma littera“

Vertėja: Gabrielė Gailiūtė