Laura Sintija Černiauskaitė „Šulinys“

„Šulinys“ yra šeštoji šiemet perskaityta lietuvių autoriaus knyga. Labai džiaugiuosi, kad visi prisilietimai prie mūsų autorių kūrybos buvo itin sėkmingi. Prisimenate? Susipažinau su Gabijos Grušaitės, Sigito Parulskio, Sabinos Daukantaitės, Monikos Budinaitės ir Agnės Matulaitės kūriniais ir nei vienas nenuvylė. Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas „Šulinys“ – ne išimtis.

Kūrinyje be menkiausių skrupulų aprašomas provincijos gyvenimas, tiksliau tariant pasakojomos kelių persipynusių kartų istorijos. Siužetą pakankamai lengva sekti, veikėjai autentiški, viskas aprašyta taip įtaigiai, jog nesunku patikėti, kad būtent taip ir klostosi kai kurių kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių likimai. Vietomis sakiniai išties padriki, mintys šokinėja – tačiau laikau tai vienu iš kūrinio išskirtinių bruožų. Jie lyg žmogaus mintys – nenušlifuoti, nepadailinti, tikri. Juk tikrai nei vienas iš mūsų (ypatingai kritinėse situacijose) nesugebame galvoti itin sklandžiai, ilgais ir užbaigtais sakiniais. Autorės kalba taip pat turtinga ir gražiais palyginimais – duosiu pavyzdį: „namų stogai lyg maldai sudėti delnai atkakliai sergsti“. Oh, tikrai, malonumas skaityti. Pats romanas nėra šviesus, neabejotinai tai yra rimta ir apie sukrečiančius įvykius kasdienybėje bylojanti kūryba. Nuo pat pradžių kūrinyje tvyro bauginanti nelaimės nuojauta – tekstas nėra pūkuotas ir minkštutis, priešingai – šiurpokas.

Labiausiai man patiko Lauros Sintijos Černiauskaitės mintys apie žmogaus silpnumą. Kūrinyje ji samprotauja, ar geras žmogus lygus geram žmogui? Kaip yra tais atvejais, kai geras žmogus yra ir silpnas žmogus? Ar geras, bet silpnas žmogus yra lygu blogas žmogus? Ar pakanka būti tik geram? Geras žmogus silpnumo akimirkoje gali lengvai susvyruoti ir pridaryti nemažai blogo. Žmogus privalo būti stiprus. Privalo būti apsisprendęs. Jis turi turėti gausybę ryžto ir būti nepalaužiamas. Autorės žodžiais kalbant, „tikras gerumas nenuolaidžiauja“.

Nuoširdžiai, zoori.

Pradėta: 2018.06.04

Baigta: 2018.06.10

Puslapių skaičius: 192

Leidykla: „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“