Kazuo Ishiguro „Dienos likučiai“

Būtent dėl tokių knygų taip žaviuosi literatūra iš esmės. Tobula. Tobula. Tobula. Nusipirkau tikslingai, pasidomėjusi savo pirkiniu, viskas kaip priklauso, tvarkingai. Tačiau net nesitikėjau, kad mano rankose toks perliukas. Visiškas šių metų atradimas – drąsiai lekia į Top3 ir turiu tokią nuojautą, kad ten ir liks iki pat metų pabaigos.

Kūrinyje pasakojama apie nepriekaištingos reputacijos senų didingų aukštuomenės namų vyresnįjį liokajų, kuris leidžiasi į maždaug savaitės laiko kelionę po Anglijos apylinkes. Kelionės metu narpliodami pono Stivenso gyvenimą, turime progą prisiliesti ir prie abiejų pasaulinių karų bei prie fašizmo ir jo suklestėjimo. Ši žmogaus gyvenimo kelionė moko, jog kartais verta nustoti beatodairiškai kapstytis po praeitį, nusiteikti pozityviau ir mėgautis mums visiems skirtais dienos likučiais. Iš tiesų, kokia prasmė nuolat sau kvaršinti galvą galvojant kaip būtume galėję pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje? Juo labiau, kai mūsų poelgiai yra apriboti iškilusių aplinkybių? Jei mes esame pasirengę daug ką paaukoti vardan to vertų ir teisingų siekių, nesvarbu kuo tai baigtųsi, mes neabejotinai turime kuo didžiuotis. Jokiais būdais neskatinu neanalizuoti savo elgesio, tačiau tai neturi virsti mus įkalinančia ir judėti į priekį neleidžiančia psichoze. „Skaitydami” savo gyvenimą turime jausti begalinį dėkingumą ir kilusius sunkumus priimti kaip iššūkius, kurie mus kelia vis į aukštesnius „levelius”.

Ši knyga buvo tobulas literatūrinis pasigėrėjimas - nenuostabu, jog už savo kūrybą autorius yra gavęs ne tik Man Booker premiją, bet ir Nobelio literatūros premiją. Rekomenduoju! Be menkiausios abejonės!

Pradėta: 2018.02.05

Baigta: 2018.02.13

Puslapių skaičius: 272

Leidykla: „Baltų lankų“ leidyba

Vertėja: Mėta Žukaitė