H.G. Wells „Laiko mašina. Daktaro Moro sala“

Mokslinė fantastika man nėra svetima, tačiau „Laiko mašina. Daktaro Moro sala“ buvo pirmoji mokslinės fantastikos tėvu vadinamo H.G. Wells knyga, kurią man teko skaityti. Būtent šį egzempliorių įsigijau vos už 2 eurus viename Vilniaus skaitytų knygų knygyne. Už tą pačią kainą pagriebiau ir Isaac Asimov „Net patys dievai“ bei Arthur C. Clarke „2001 metų kosminė odisėja“ – žodžiu, Zenitas valdo.

Laiko mašina. Kūrinyje aprašoma kiek skeptiškai vertinamo mokslininko kelionė laiku. Pagrindinis veikėjas sugeba ne tik sukonstruoti puikiai veikiančią laiko mašiną, ja pakeliauti, tačiau ir grįžti bei papasakoti visus savo nuotykius kolegoms. Ši kelionė laiku buvo išties nepamirštama. Laiko Keliautojas (būtent taip yra vadinamas kūrinio pagrindinis veikėjas) įspūdingų nuotykių metu suvokia, koks visgi trumpalaikis buvo žmonijos proto triumfas. Žmonės labai atkakliai siekė sukurti tokią visuomenę, kurioje viešpatautų gėris ir stabilumas – ir jie to pasiekė. Atėjo metas, kai nei žmogaus gyvybei, nei žmogaus turtui nebegrėsė jokie pavojai. O mes puikiai žinome, kad ten, kur nėra permainų, kur nėra jų būtinybės, nėra ir proto lankstumo. Proto „įgyja tik tos būtybės, kurios susiduria su visokiausiais pavojais bei trūkumais“. Žinote, ateitis yra labai mįslinga ir nenuspėjama – tačiau pasižvalgyti po galimo ateities varianto tyrus, kurios tikrosios versijos mano amžininkams nebus duota pamatyti, buvo ypatingai įdomu. Ir kaip ten bebūtų, mes turime gyventi toliau.

Daktaro Moro sala. Antroji leidinio istorija pasakoja apie Edvardą Prendiką, kuris pakliuvęs į laivo „Ledi Vein“ katastrofą, atsiduria iš pirmo žvilgsnio visiškai normalioje saloje. Laikui bėgant ima aiškėti ne itin malonios ir pasibjaurėjimą keliančios detalės. Daktaras Moras šioje saloje atlieka žiaurius eksperimentus su įvairiais gyvūnais (tiek plėšrūnais, tiek žolėdžiais), siekdamas kaip įmanoma juos priartinti prie žmogiškojo varianto. Šie naujieji padarai yra pasmerkti beprasmiškoms kančioms – jie tarytum įstrigę tarp žmogiškumo ir gyvuliškumo. Nenuostabu, jog esant tokiai situacijai viskas klostosi išties nekaip – galų gale, Edvardas, saloje patyręs eilę išbandymų, stebi Daktaro Moro salos žūtį.

Rekomenduoju abi istorijas be menkiausios abejonės, jei iš esmės domitės literatūra bei nors kiek patinka mokslinė fantastika. Bet net jei ir nepatinka ar nesate identifikavę savo santykio su ja, pabandykit, nes patikėkit, čia klasikų klasika. One more time – Zenitas valdo.

Pradėta: 2018.03.09

Baigta: 2018.03.13

Puslapių skaičius: 196

Leidykla: Vaga

Vertėjas: Gražvydas Kirvaitis